Algirdo apygarda
Algirdo apygarda – Lietuvos partizanų junginys, 1945–1946 m. kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Junginys buvo suformuotas iš Marcinkonių, Rudnios, Merkinės, Alovės, Seirijų, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Veisiejų valsčiuose (Alytaus ir Lazdijų apskritys) veikusių partizanų, prisijungusių prie 1945 m. gegužės 7 d. įkurtos Dzūkų grupės. 1945 m. lapkričio 18 d. šios grupės vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio įsakymu pavadinta Algirdo apygarda, o jis pats tapo jos vadu. Štabą sudarė operatyvinis, mobilizacinis ir propagandos skyriai. Algirdo apygarda 1945–1952 m. leido laikraštį „Laisvės varpas“.
1945 m. gruodžio 31 d. J. Vitkaus įsakymu prie Algirdo apygardos priskirta Dzūkų rinktinė, veikusi Alytaus apskrityje ir Prienų bei Marijampolės apskričių Simno, Miroslavo, Alytaus, Balbieriškio, Gudelių, Jiezno, Butrimonių, Stakliškių, Birštono valsčiuose, tačiau jos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis iš pradžių šio įsakymo nepripažino ir Algirdo apygardos veikloje kurį laiką nedalyvavo.
1945 m. pabaigoje Algirdo apygardą sudarė: [1]
- Šarūno rinktinė (su ja vėliau sujungta Algimanto rinktinė, kuri veikė Lazdijų apskrityje);
- Algimanto rinktinė, vadas V. Stepulevičius-Mindaugas;
- Merkio rinktinė, veikė Varėnos apskrityje ir dalyje Alytaus apskrities, rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas;
- Geležinio Vilko rinktinė, veikė dalyje Trakų apskrities, vadas L. Tarasevičius-Aras.
1946 m. balandžio 9 d. J. Vitkaus iniciatyva Algirdo apygarda su Tauro apygarda sudarė bendrą Pietų Lietuvos partizanų štabą, kuris gegužės 5 d. paskelbė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo I politinę deklaraciją. 1946 m. balandžio 23 d. į Algirdo apygardą įtraukta ir Dzūkų rinktinė, o Šarūno rinktinė Tauro ir Algirdo apygardos vadų sutarimu priskirta Tauro apygardai.
J. Vitkų balandžio 23 d. išrinkus Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, Algirdo apygardos vadu paskirtas D. Jėčys, kuris liko ir Dzūkų rinktinės vadu. Po šių pertvarkymų nuo 1946 m. gegužės 15 d. Algirdo apygarda veikė kaip Dainavos apygarda.
Algirdo apygardos vadovybė parengė partizanų veiklos organizacinius ir mobilizacinius, partizanų mokymo ir kitus norminius dokumentus, naudotus visoje Pietų Lietuvos srityje. Vienos svarbesnių Algirdo apygardos kautynių – Merkinės puolimas – vyko 1945 m. gruodžio 15 d. Puolimo metu partizanai sunaikino valsčiaus pastatą su sovietinės valdžios dokumentais.
Vadai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardas ir pavardė | Slapyvardžiai | Nuo | Iki | Pastabos |
---|---|---|---|---|
Juozas Vitkus | Kazimieraitis | 1945 m. lapkritis | 1946 m. gegužė | |
Dominykas Jėčys | Ąžuolis | 1946 m. gegužė | 1947 m. rugpjūtis | |
Adolfas Ramanauskas | Vanagas | 1947 m. rugpjūtis | 1948 m. rugsėjis | |
Benediktas Labėnas | Kariūnas | 1948 m. rugsėjis | 1949 m. kovas | Žuvo eidamas pareigas |
Lionginas Baliukevičius | Dzūkas | 1949 m. gegužė | 1950 m. birželis | Žuvo eidamas pareigas |
Juozas Gegužis | Diemedis | 1950 m. birželis | 1951 m. rugsėjis | |
Vincas Daunoras | Ungurys | 1951 m. rugsėjis | 1952 m. gegužė | Žuvo eidamas pareigas |
Po Vinco Daunoro-Ungurio žūties 1952 m. apygarda praktiškai nustojo egzistuoti.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Algirdo apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ „LLKS organizacinė struktūra 1949-1950 metais“. genocid.lt. 2004-01-30. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dainavos apygardos partizanų takais (sud. Vytautas Nanartonis, Juozas Petraška, Kazimieras Savičius). – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997. – 246 p.: iliustr. – ISBN 9986-757-07-X
- Kovoję už brangią Tėvynę: Algirdo apygardos partizanų istorija: albumas (sud. Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas). – Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2008. – 87 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9643-8-4
|